Details
Nothing to say, yet
Details
Nothing to say, yet
Comment
Nothing to say, yet
Vincas Pietaras, a fox, is struggling to find food. He tries to adapt in the village but fails. He attempts to steal from a farm but is caught by a clever dog. However, he is saved when the dog's owner doesn't notice him. Vincas meets a wolf and they decide to hunt together. Vincas tells the wolf about his adventures and how he escaped from the dog. They successfully hunt and feast on meat. Vincas Pietaras, Lapės gyvenimas ir mirtas Pasaka Lapė ir Vilkas Savėdėje Skaito Dovilė Malakauskaitė, 1970-ieji, Vaga, Vilnius. Praslinko kelios dienos ir judri Lapė iš alko narazdama sau niekur jokio maisto. Bandė į kaime priežasų prisitaikyti, bet vos tik išnešė nuo šunūkų dašių. Bandė dvaria dvištą nusitverti, bet čia dar ko neprašiau, išėjo, kulka nugarą gudruolį užgavo. Tačiau ir tai dar būtų nieko, bjūrų buvo, kad šunės iš visų pusių apstojo. Tuojai tik tai ir išsigelbėjo, kad į lindąjį nesandarė pono vidė ir išbuvo ten kol ponas ir šunės nurimu, nepastebėjos, kur buvo dingusi gudruolė. Tupė jį vidėje po edžiamis, o vienai bando ją pasiekti ragais, mušą daužoje edžias. O kad aš būčiau vilkas mastas, o Lapė žiūrėdama iš irstančius avinus ir seilės ryje, po valandos pastebėjusi, kad visur aptilo, Lapė iš lindo pravidęs pamata, pasidairia po kiemu ar nebus ko pasipelnyti, ir nieko neradusi nusprūdino į gyrę. Į gyrę jau laukia jos vilkas, jisai išgirdas labai šunės lojant, tarias, ar net klys nors vienas iš jų į pagėri, ir ar ne pasiseks jam nesutesigyti. Ei, kumutė, kaiminėlė, atsilepia Lapė į vilką dar iš tolo, kokiu aš reiduo avinu šiandien mačiau, ir kokia daugybė, tai tegul ir Dievos myli. Ka taip aš būčiau vilkas, tai būtų šiandien po ta, kurgi kumutė, kurgi širdelė kausinėja vilkas ne ceilės rydamas. Lapė be klastos išpasakoja vilkui visus savo nuotikis ir kaip ją gaudė ir kaip šunimis puldė, išmirša tik pasakyti, kaip kulką ją nudreskė. O jį vidę landos išlauko, baigė vilioklė, galė pro pamatą visuose visi ša vidas išvilgti, o nei vieno šuone sulos. Be kulsant vilkui net širdis apselo, beiskis kumutė, ka apirnysi viskas bus pusiau maldavo vilkas. Labės nerikėjo ilgai prašyti, iš pradžioj jau bėgo pirmą, netoli dvaro jau jį žengė greta su vilku, o ties dvaru ir visai atsiliko vilko už pakalyje. Tik kaimyn patilom, tik kaimyn atsargį kurste jį dabar ir tvarkia paskui eidama. Landas vilkui pasirodė sąs par mažas, tačiau tai draugų nesutramdė. Kai matai, vilkas prazulino platesnį landą. Įlystėje vidai ir promušti vieną iš avių buvo tik akimarkos darbas. Treška vilko dantis prandikulį į trešką galvą, išbadėjęs vilkas mulkinas su mesa ir mentęs kaulą ir šonkūlius, o laputinė, sipuldama labai prie pirmi galio mesos, paėdė čia vienos pasturgalio kulšelės čia kitos.